„Tokio susidomėjimo, tokios šventinės nuotaikos, tiek žinomų verslo, krepšinio pasaulio ir paprastų krepšinį mylinčių žmonių, vienoje vietoje – seniai matėme“ – kalbėjo „Krepšinio namų“ direktorė Vaiva Garlinskė. Vienoje vietoje matyti vienas kitą pasveikinančius vienintelius Lietuvoje Europos čempionų ir čempionių trenerius Vydą Gedvilą ir Antaną Sireiką, ranką vienas kitam spaudžiančius du neseniai 80-ečius paminėjusius, visuomet šalia krepšinio esančius Vidą Mačiulį, Juozą Petkevičių (Juozuką), buvo vienas malonumas. O labiausiai širdį džiugino tai, kad turėjome galimybę išgirsti, gyvai susipažinti su žmonėmis ir jų istorijomis kurios gula į mūsų alėją“.

Renginio metu patys gražiausi kadrai užfiksuoti, kuomet į Krepšinio legendų ir sirgalių aikštelę patys savininkai įspaudė savo plyteles: Juozas Petkevičius (Juozukas), Vidas Mačiulis, Krepšinio pasaulyje, EWA įmonės vardinę plytelę įdėjo įmonės direktorius Gediminas Kvietkauskas, naujas SDG įmonės darbuotojų plyteles, įdėjo SDG įmonių grupės valdybos pirmininkas direktorius Eduardas Jasas, pasaulio veteranų čempionių komandos „Favoritės LT“ plytelę įdėjo komandos trenerė, Kornelija Balčiūnaitė. Taip pat džiugu, kad krepšinio sirgalių aikštelę vietą rado ir svarbių politikos pasaulio atstovų pavardės, įdėta Švietimo, sporto ir mokslo ministrės Ramintos Popovienės plytelė. Visi vienbalsiai kartojo: „Tikrai tai akimirka, kuri išlieka“.

Įsiamžinant Krepšinio legendų ir sirgalių aikštelėje suteikiama unikali galimybė ne tik į Lietuvos krepšinio istoriją ir ją kūrusias asmenybes pažvelgti iš arti, bet ir patiems tapti jos dalimi. Mainais už finansinę paramą, ant vienos iš 6000 vardinių žalvarinių plytelių, išgraviruojama vardinė plytelė, įteikiama krepšinio namų iniciatoriaus Arvydo Sabonio padėka ir Krepšinio namų ženklelis. „Tikrai tai labai unikali ir prasminga dovana. Draugai, darbuotojai, partneriai tai labai vertina, o tuo pačiu prisidedama prie labai prasmingos idėjos – prisidedama prie Krepšinio namų ekspozicijos įrengimo pabaigimo“ – kalbėjo Krepšinio namų vadovė Vaiva Garlinskė, pati krepšiniui atidavusi visą savo gyvenimą.

Šventės metu įvyko aukcionas, norintiems įsigyti plyteles, manais buvo pasiūlytas vienetinis Krepšinio namų įkūrimo proga pagamintas kamuolys, kuris teikiamas tik mecenatams, Krepšinio namams skyrusiems 25, 50 ar 100 tūkst. Eur. Užvirė įnirtinga kova pradžioje tarp visų dalyvių, o vėliau liko konkuruoti tik įmonės UAB „SDG“, UAB „EWA“ ir „Iš pirmo dublio“.  Aukcioną ir vienetinį kamuolį, įsigiję NET 42 plyteles, laimėjo UAB „EWA“ su direktoriumi Gediminu Kvietkausku priešakyje.

Po oficialios dalies svečiai buvo pakviesti dalyvauti žaidimuose, loterijose, aukcione bei pavaišinti 10 kilogramų simboliniu Krepšinio legendų ir sirgalių aikštelės tortu, kurį dovanojo degalinių tinklas „EMSI“.

Susidomėjai? Nori tapti istorijos dalimi? Vardinę plytelę galite įsigyti čia:

https://parama.krepsinionamai.lt/

https://www.geradovana.lt/vardine-sirgaliaus-plytele-krepsinio-namuose–krepsinio-namai

Daugiau informacijos: info@krepsinionamai.lt +370 685 38554

The post „Krepšinio legendų ir sirgalių aikštelė“ pasipildė naujais žinomais vardais appeared first on Krepsinio-namai.

Prie šiais metais visuomenei duris atvėrusio išskirtinio statinio, simbolizuojančio lietuvių meilę krepšiniui, statybų ir įrengimo labiausiai prisideda privatūs rėmėjai ir mecenatai. „Strategic Staffing Solutions“ prisijungimas prie Lietuvos krepšinio namų mecenatų yra džiugi ir simboliška besibaigiančių metų naujiena.

„Džiaugiamės „Strategic Staffing Solutions“ ir ponios Cindy Pasky indėliu į Krepšinio namų vystymą. Krepšinio žaidimą myli visa tauta, tad smagu, kad ir Krepšinio namai tampa kiekvieno mylinčio krepšinį namais. Juos kuriame kartu“, – pažymėjo Krepšinio namų direktorė Gitana Kazakevičienė. „Ypatingai įkvepia, kad lietuviškas šaknis turinti ir pasaulinį verslą sukūrusi Cindy Pasky ne tik plėtoja atsakingą verslą, bet ir remia tokias svarbias lietuviams iniciatyvas, kaip Krepšinio namai. Dėkojame jai už paramą ir džiaugiamės, kad visi kartu prisidedame prie Lietuvos krepšinio istorijos įamžinimo.“

Šiuo metu Lietuvos krepšinio namuose yra eksponuoja Lietuvos krepšinio 100-mečio ekspozicija, kurioje yra pristatoma Lietuvos krepšinio istorija bei gražiausi žaidimo momentai. Unikaliame bei vieninteliame tokiame Europoje daugiafunkciniame centre taip pat įrengtas akį traukiantis statinys – ,,Tower of Teams“, kuriame eksponuojami skambiausių pergalių trofėjai. Nereikėtų pamiršti ir krepšinio legendų ir sirgalių aikštelės, kurioje visiems laikams yra įamžinti žmonės, garsinę Lietuvą krepšinio aikštelėje bei prisidėję prie Lietuvos krepšinio vystymo. Kiekvienas apsilankęs Lietuvos Krepšinio namuose gali išgirsti išsamių pasakojimų apie krepšinį, pamatyti specialiai Lietuvos Krepšinio namams sukurtą trumpametražinį filmą ir nusifotografuoti asmenukėje su geriausiais Lietuvos krepšininkais ir krepšininkėmis.

„Strategic Staffing Solutions“ didžiuojasi galėdami remti Krepšinio namus, kurie yra atviri bendruomenei bei garbingai pristato visos Lietuvos mylimą sporto šaką“, – sakė kompanijos generalinė direktorė Cindy Pasky. „Vienas iš pagrindinių S3 kompanijos principų – vystyti bendruomenes, kuriose gyvename ir dirbame, teikiant labdarą ir dirbant bendruomenės labui. Džiaugiamės galimybe bendradarbiauti su Krepšinio namais. Tikimės
tolimesnės partnerystės su šia organizacija ir linkime jai sėkmės.”

Cindy Pasky, „Strategic Staffing Solutions” įkūrėja ir prezidentė

„Strategic Staffing Solutions“ pasitelkia finansinių paslaugų, energijos ir komunalinių paslaugų, naftos, sveikatos priežiūros ir draudimo, telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos srities patirtį, kad galėtų teikti žmogiškuosius išteklius, visapusiškas personalo programas, kuria darbo vietas, padeda paversti bendruomenės ir labdaros darbą pagrindine įmonės verslo dalimi bei siūlo tiesiogines IT konsultacijas ir verslo paslaugas. Įmonės įkūrėja Cindy Pasky rodo pavyzdį ir aktyviai dalyvauja pilietinėse ir bendruomeninėse organizacijose visame pasaulyje.

The post „Strategic Staffing Solutions” tapo bronziniu Lietuvos krepšinio namų mecenatu appeared first on Krepsinio-namai.

Jau startavo pajamų deklaravimo metas, todėl kiekvienas Lietuvos gyventojas, mokantis gyventojų pajamų mokestį, turi galimybę pateikti prašymą skirti paramai iki 1,2% sumokėto GPM. Šį, nieko nekainuojantį, prašymą galima teikti iki gegužės 3 d. ir taip prisidėti prie „Lietuvos krepšinio namų“ – modernaus krepšinio muziejaus įrengimo.

Paprasčiausias ir saugiausias būdas tai padaryti – per EDS prisijungus į tinklapį http://deklaravimas.vmi.lt. Skiltyje Deklaravimas -> Pildyti formą, pasirinkite formą Prašymas skirti paramą.

Taip pat tai galima padaryti per VMI mobiliąją programėlę, kurią galite parsisiųsti iš App Store ar Google play.

„Krepšinio namų“ duomenys, kurie bus reikalingi pildant formą:

Paramos gavėjo identifikacinis numeris: 304599447

Paramos gavėjo pavadinimas: Viešoji įstaiga „Krepšinio namai“

Mokestinis laikotarpis: 2020

Gavėjo tipas: 2

Mokestinės dalies dydis – 1,2%

Ačiū, kad prisidedate prie Lietuvos krepšinio istorijos išsaugojimo!

The post Skirkite 1,2% paramą Lietuvos „Krepšinio namams“ appeared first on Krepsinio-namai.

„Užduotis – labai sudėtinga. Juk norisi įamžinti visus, kurių indėlis į mūsų šalies krepšinį yra labai svarbus, – sako Krepšinio namų direktorė Živilė Belejevaitė. – Įamžinant krepšinio legendas bus įamžintos ir svarbiausios Lietuvos rinktinių pergalės. Drauge bus renkami žaidėjai, treneriai“.

Rinkimai bus vykdomi pasitelkiant specialią darbo komisiją bei visuomenę (skelbiamas atviras balsavimas, kuris turėtų startuoti per šių metų Lietuvos krepšinio gimtadienį). Specialią darbo komisiją sudaro skirtingų sričių asmenys (buvę krepšininkai, žurnalistai, metraštininkai ir t.t.).

Ši darbo grupė jau surengė pirmąjį posėdį ir intensyviai diskutavo apie šį projektą bei kurie žmonės turėtų būti įamžinti minėtoje aikštelėje.

„Nuostabu, kad krepšinio federacija su Lietuvos krepšinio namais sugalvojo, tokį projektą. Labai simboliška, 100 metų krepšiniui – 100 legendų, ir žinau, kad bus labai sunku komisijai atrinkti, o visuomenei išrinkti, kadangi kas myli dukrą, o kas jos mamą, kam patinka Jonas, o kam Petras, bet man atrodo, kai visi bendromis jėgomis rinksime, ką išrinksime, tai bus mūsų, o ne kažkieno primesta. Ir tikrai puiki, nuostabi iniciatyva.

Pirmasis pasitarimas vyko labai dalykiškai ir svarbiausia buvo labai skirtingos nuomonės, bet kai vieni pasiūlo vieną, kiti – kitą, visi nusprendžia, kad tai yra geriau.

Labai gerai, kad darbo grupėje nėra tik vien LKF darbuotojai, bet ir vilniečiai, ir joniškietis, ir klaipėdietis, ir kauniečiai, žurnalistai, istorikai, krepšininkai ir mūsų tėvas Vladas Garastas, visų krepšininkų ir trenerių tėvas sakyčiau“, – teigė darbo grupės susirinkime dalyvavęs Vidas Mačiulis.

Krepšinio bendruomenė taip pat gali siūlyti savo kandidatus į krepšinio legendų aikštelę, informaciją reikia siųsti elektroniniu paštu info@krepsinionamai.lt

Mozaika – krepšinio aikštelė, sudėliota iš žalvarinių plytelių su vardais ir pavardėmis – bus atidaryta 2022-ųjų balandį, kai Lietuva minės savo krepšinio šimtmetį. Legendų mozaiką sudarys 100 apvalių 20 cm skersmens plytelių.

Pirmoji simbolinė plytelė aikštelės viduryje skirta Steponui Dariui – asmenybei, atvežusiam krepšinį į Lietuvą. Ribotas kiekis (apie 6000) bus 10 cm skersmens žalvarinių plytelių, kuriose gali įsiamžinti bet kuris pasaulio žmogus arba įmonė/organizacija. Įsiamžinti vardine plytele unikalioje aikštelėje galima už 350 eurų.

Įsiamžinęs šioje aikštelėje žmogus padės ir Lietuvos krepšinio namų muziejaus įrengimui, taip prisidėdamas prie istorijos kūrimo.

Pačiuose Lietuvos krepšinio namuose taip pat bus rėmėjų siena ir interaktyvi vieta, kurioje bus visų, kurie prisidėjo prie namų įkūrimo, vardai.

Įsiamžinti aikštelėje ir prisidėti prie Lietuvos krepšinio namų muziejaus įrengimo galima internetu www.parama.krepsinionamai.lt.

Darbo grupę sudaro:

Algimantas Bertašius, Ramūnas Butautas, Vladas Garastas, Gintarė Grikštaitė, Leonas Karaliūnas, Rasa Kreivytė, Linas Kunigėlis, Vidas Mačiulis, Modestas Paulauskas, Vytaras Radzevičius, Angelė Rupšienė, Algirdas Vaicekauskas, Vaidotas Zajarskas.

The post Darbą pradėjo šimtmečio legendų komisija – šalia iškiliausių krepšinio asmenybių gali atsidurti kiekvienas appeared first on Krepsinio-namai.

Pateiktos ataskaitos apie pasirengimą birželio 29 d. Kanadoje, Kroatijoje, Lietuvoje ir Serbijoje vykstantiems FIBA ​​olimpiniams atrankos turnyrams ir artėjančioms Tokijo 2020 m. Olimpinėms žaidynėms. Taip pat buvo pateikta atnaujinta informacija apie FIBA ​​kontinentinių taurių organizavimo statuso 2021 ir 2022 metais, FIBA ​​moterų krepšinio pasaulio taurės 2022 metais, bei FIBA ​​krepšinio pasaulio taurės 2023 metais.

„FIBA U15 Skills Challenge” 2021 metais

Po sėkmingo pirmojo „FIBA U17 Skills Challenges 2020“ renginio FIBA ​ nusprendė tęsti „Skills Challenge“ projektą ir pristatyti rinktinės varžybas U15 žaidėjų kartai. Vykdomasis komitetas patvirtino „FIBA U15 Skills Challenges 2021“ formatą, kurį sudarys 32 dalyvaujančios komandos. Kvalifikacijoje galės dalyvauti visi 213 Nacionalinės federacijos nariai patekdami į turnyrą per žemyninės atrankos rungtynes, o šiuose pasauliniuose renginiuose bus atstovaujama visiems penkiems FIBA ​​regionams.

Komandinės varžybos

Pakeitimai buvo pateikti Vykdomajam komitetui dėl Krepšinio Čempionų lygos (BCL) ir Amerikos krepšinio Čempionų lygos (BCLA). Taip pat buvo pateikta ataskaita apie neseniai sužaistą FIBA ​​tarpžemyninės taurės 2021 m. finalą, kuris vyko Buenos Airėse, Argentinoje, 2021 m. vasario 6 dieną. BCL čempionai „Hereda San Pablo Burgos“ (ESP) susitiko su BCLA nugalėtojais „Asociacion Atletica Quimsa“ (ARG), o čempionais buvo vainikuotas Ispanijos „Hereda San Pablo Burgos“ klubas.

3×3 krepšinis

Po gruodžio mėnesį Džidoje, Saudo Arabijoje, sėkmingai užbaigto „FIBA 3×3 World Tour“ sezonas, vykdomasis komitetas gavo ataskaitą apie 2020 metų 3×3 sezoną. Be to, vykdomasis komitetas patvirtino, kad Austrija ir Vengrija bus būsimo FIBA ​​3×3 olimpinio atrankos turnyro šeimininkės. FIBA 3×3 olimpinis atrankos turnyras Austrijoje vyks 2021 gegužės 26-30 dienomis, o FIBA ​​3×3 universalumo olimpinis atrankos turnyras Vengrijoje – 2021 birželio 4–6 dienomis

The post FIBA paskelbė 2021 kalendorinių metų krepšinio renginius appeared first on Krepsinio-namai.

Šiandien jubiliatas apsilankė Lietuvos „Krepšinio namuose“, kur jį pasveikino LKF prezidentas Arvydas Sabonis, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas ir „Krepšinio namų“ direktorė Živilė Belejevaitė.

„Fantazijos tu turi daugiau nei mes visi kartu sudėjus, todėl noriu palinkėti sveikatos“, – sveikindamas Vidą Mačiulį sakė LKF prezidentas Arvydas Sabonis.

Vidas Mačiulis 2020 metų pabaigoje „Krepšinio namų“ apdovanojimuose buvo pagerbtas už nuopelnus Lietuvos krepšiniui.

The post Arvydo Sabonio sveikinimas Vidui Mačiuliui: „Palinkėsiu sveikatos, nes fantazijos tau ir taip netrūksta“ appeared first on Krepsinio-namai.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys  skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms.

Dalinamės tekstu apie Vilniuje vykusias Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos turnyro kovas, o pilną žurnalo versiją galite rasti čia.

TEKSTO AUTORIUS: RYTIS SABAS

Lapkričio pabaigoje televizijos žiūrovai matė Lietuvos vyrų rinktinės Europos čempionato atrankos rungtynes Vilniuje su virtualiais žiūrovais ir sportinėmis aistromis. Tačiau tam, kad jos vyktų, reikėjo daug visuomenei nematomo darbo – ne mažiau svarbaus nei rungtynių rezultato. Nes pralaimėti sporte yra natūralus dalykas. Tačiau pralaimėti prieš pandemiją organizuojant „burbulą” būtų tragiška. Ne tik dėl to, kad žiūrovai nepamatytų savo rinktinės, tačiau ir dėl to, kad už „burbulo” tykantis COVID-19 užkratas grėstų sportininkų, trenerių, gydytojų ir aptarnaujančio personalo gyvybėms.

Ir jei Lietuvos vyrų rinktinei reikėjo rūpintis rezultatais, Lietuvos krepšinio federacija, kuriai FIBA suteikė teisę rengti atrankos „burbulą”, privalėjo garantuoti, kad jo dalyviams – Lietuvos, Belgijos, Čekijos ir Danijos rinktinėms – niekas daugiau ir nerūpėtų. Kalba – ne tik apie saugumą, tačiau ir maksimalų komfortą sudėtingomis sąlygomis. Ir FIBA taip įvertino LKF darbą, kad suteikė teisę rengti ir lemiamą Europos čempionato atrankos burbulą vasario mėnesį.

Organizacija – aukščiausio lygio

„Susidūrėme su tokiais iššūkiais, kokių iki šiol neturėjome. Viskas buvo nauja, visas organizavimo sritis reikėjo pritaikyti COVID-19 prevencijos protokolui. Paprastai tokiems renginiams organizuoti reikia 13-15 įvairių sričių – nuo saugumo, logistikos, apgyvendinimo iki sportinės dalies. FIBA protokolas kėlė daugiau reikalavimų. Vienas didžiausių iššūkių buvo FIBA protokolo suderinimas su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos nurodymais. Viskas buvo daroma dėl vienintelio tikslo – saugumo, siekiant maksimaliai sumažinti viruso plitimo riziką, tęsti treniruočių ir varžybų procesą“, – pasakojo LKF direktorius Justas Kalinauskas, kuris vadovavo „burbulo” organizacijai.

Tam buvo pasitelkta daugiau nei pusšimtis žmonių – nuo organizacinio komiteto narių iki vairuotojų ir arenos darbuotojų.

„Apie 60. Šį skaičių gavome pagal tai, kiek žmonių reikėjo testuoti”, – žurnalui „Krepšinio namai“ pasakojo J. Kalinauskas.

Lietuvos krepšinio federacijos pastangos pasirūpinti „burbulo” saugumu ir sudaryti geriausias įmanomas sąlygas jo dalyviams buvo įvertintos ne tik FIBA, tačiau ir pačių dalyvių.

„FIBA oficialios ataskaitos teigia, kad burbulas buvo surengtas aukštu lygiu – iš esmės be priekaištų. O komandos, nors ir jausdamos įtampą iš išorės, jautėsi patogiai, jautė rūpestį, ir buvo patenkintos nepriklausomai nuo sportinių rezultatų”, – sake J. Kalinauskas.

Jo teigimu, viskas vyko sklandžiai dėl to, kad LKF pasidarė namų darbus, o kolektyvas dirbo ypač profesionaliai.

„Dėkoju visoms vyriausybinėms organizacijoms, įvairioms ministerijoms, institucijoms. Be vyriausybės darbo grupės pagalbos renginys būtų neįmanomas”, – teigė J. Kalinauskas.

Šešių žvaigždučių priėmimas

„Kaip ir sakė čekai, FIBA ir ypač Lietuvos krepšinio federacija nusipelno didelės pagarbos už tai, kaip viskas praėjo. Visi jautėsi labai saugūs, viešbutis yra net ne penkių, o šešių žvaigždučių. Transportavimo priemonės nuolat buvo valomos, taigi todėl lietuviai nusipelno didelės pagarbos“, – po rungtynių konstatavo Danijos ekipos vyriausiasis treneris Erezas Bittmanas.

Ant Neries kranto įsikūręs viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva” lapkričio pabaigoje virto savotiška tvirtove. Joje įsitvirtino ne tik specialiai pasirengęs viešbučio personalas, tačiau ir 150 burbulo dalyvių.

Visi burbulo dalyviai gyveno atskiruose kambariuose. Kiekviena komanda turėjo visą atskirą aukštą, o judėjimas viešbutyje sudėliotas taip, kad gyvendami vienoje vietoje ir treniruodamiesi toje pačioje arenoje, keturių rinktinių krepšininkai tarpusavyje susitiko tik po kartą – kai vieni prieš kitus žaidė Europos čempionato atrankos rungtynes „Avia Solutions Group“ arenoje. Kiekviena komanda viešbutyje turėjo savo atskirus įėjimus ir išėjimus.

Visų komandų aukšte buvo tiekiami užkandžiai, o maisto stalas su pusryčiais, pietumis ir vakariene buvo ruošiamas šalia krepšininkų kambarių, kur pastiprinimą į lėkštes žaidėjams lyg bufete dėliojo viešbučio virtuvės darbuotojai.

Vienintelė bendra zona viešbutyje visiems gyventojams – treniruoklių salė. Tačiau ji buvo reguliariai dezinfekuojama, o jos laikas viešbučio gyventojams paskirstytas taip, kad jie niekaip nesusitiktų vienas su kitu. Be to, vienu metu sportuoti galėjo daugiausia penki žmonės.

Visos keturios burbule dalyvavusios komandos savo aukšte turėjo zoną su saugiu atstumu išstatytais sėdmaišiais ir televizoriumi, kuriame buvo galima žiūrėti „Netflix“ arba žaisti „PlayStation“. LKF išpildė ir specialų komandos kapitono Manto Kalniečio prašymą – lietuvių aukšte su „PlayStation“ atnešti ne du, o keturis pultelius, nes rinktinės stovykloje įprastai verda karštos „FIFA“ kompiuterinio žaidimo kovos.

Konferencijų salėje vestibiulyje buvo pastatytas ir stalo teniso stalas, kurį išbandė Lietuvos rinktinės treneriai Darius Maskoliūnas ir Benas Matkevičius.

Zonos ir testai

FIBA burbulas Vilniuje buvo suskirstytas į tris skirtingas zonas. Į pirmąją – jautriausiąją, pateko visi „Radisson Blu Hotel Lietuva“ gyventojai. Pagal FIBA protokolą, burbulo dalyviai turėjo atlikti tris privalomus COVID-19 testus. Antras testas turėjo būti atliktas ne vėliau nei likus 72 valandoms iki išvykimo į burbulą (dėl paskutinėmis dienomis sugriežtintų SAM nurodymų, iš Danijos atvykstantiems piliečiams reikėjo ne vėliau kaip 48 val. iki atvykimo į Lietuvą daryto testo, todėl danų rinktinei teko organizuoti atskirą testavimą ir laikiną izoliaciją), o pats pirmas testas – ne vėliau kaip likus dar 5 dienoms iki antrojo testo. Trečią testą jau reikėjo atlikti prisistačius į FIBA burbulą Vilniuje. Jei bent vienas iš trijų testų teigiamas – iškrinti iš šio žaidimo be galimybės sugrįžti į burbulą.

Dėl tokių žaidimo taisyklių į rinktinės burbulą negalėjo atvykti Panevėžio „Lietkabelio“ puolėjas Gytis Masiulis. Nors pagal Lietuvos protokolą buvo laikomas pasveikusiu, jo testas vis dar buvo rodomas kaip aktyvus, todėl pagal FIBA protokolą burbule jo būti negalėjo. Kitas „Lietkabelio“ atstovas – gynėjas Paulius Valinskas, gavo teigiamą COVID-19 testo rezultatą atvykęs po dvejų Europos taurės rungtynių Krasnodare ir Bolonijoje, todėl paskutinę akimirką turėjo būti pakeistas Mindaugu Girdžiūnu. Dar vienas kandidatas – įžaidėjas Šarūnas Vasiliauskas, į Lietuvą neatvyko, nes įsižiebus židiniui jo atstovaujamoje Izmiro „SOCAR Petkim“ ekipoje, lietuvis pradėjo negaluoti ir jausti viruso simptomus.

Jei koronavirusas būtų buvęs diagnozuotas jau pačiame burbule, viešbučio gyventojas būtų perkeltas į kitą aukštą, o jei prireiktų didesnės pagalbos – į pirmos pagalbos zoną. Pajutus negalavimus „Siemens“ arenoje, toks žmogus būtų iškart palydėtas į specialų izoliacijos kambarį. Į situaciją iškart būtų reagavusi speciali grupė, sudaryta iš SAM, LKF ir FIBA atstovų. Visą informaciją apie burbulo dalyvių savijautą jai reguliariai teikė kiekvienos komandos priežiūrai paskirtas specialistas.

Į antrąją burbulo zoną pateko LKF atstovai, kurie lango metu darbavosi arenoje, arenos personalas, apsaugos darbuotojai, televizijos operatoriai, transliacijų teisių turėtojai, vairuotojai. Visi jie buvo testuojami, nors šios zonos atstovai ir neturėjo jokio kontakto su pirmos zonos dalyviais. Juos „Avia Solutions Group“ arenoje skyrė ir specialūs atitvarai. Arenoje buvo nubraižyta speciali judėjimo viduje schema, kuri padėjo suvaldyti visus trijų zonų srautus.

Trečioje burbulo zonoje buvo žiniasklaida, kuriai testuotis prieš patenkant į areną nereikėjo – žurnalistai prie įėjimo buvo tikrinami termovizoriais. Žiniasklaidos atstovai neturėjo jokio sąlyčio su žaidėjais, o žiniasklaidos konferencijos vyko nuotoliniu būdu.

Didžiuliai vartai su termovizoriais prie arenos laukė ir komandų.

Visos keturios komandos turėjo atskirus persirengimo kambarius. Pagal FIBA protokolą, po rungtynių ir treniruočių krepšininkams nebuvo leidžiama maudytis arenos duše – tą jie galėjo padaryti tik grįžę į viešbutį. Komandos iki rungtynių turėjo po dvi treniruotes per dieną, o po kiekvienų pratybų „Siemens“ arenos parketas buvo dezinfekuojamas specialiais skysčiais ir purškalais. Taip pat buvo ir tarp Europos čempionato atrankos rungtynių.

Neįprasti garai autobusuose

Ypatingų saugumo priemonių buvo imtasi ir autobusuose, kurių kiekvienai komandai buvo skirta po vieną. Po kiekvienos darbo dienos autobusai buvo kruopščiai išvalomi ir papildomai dezinfekuojami garo sistema. Vieno autobuso dezinfekavimas truko iki dešimties sekundžių.

Buvo išleidžiamas labai didelis garų kiekis, kuris patekdavo ant kiekvieno liečiamo paviršiaus taip užtikrinant maksimalų efektą. Dezinfekcijos procesas (poveikis į virusą) vyko 90 minučių. Per jas dezinfekcinis rūkas reaguodavo ir suskildavo išnykdamas.

Čempionatą aptarnaujantys vairuotojai privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testą, kad galėtų vežti komandos narius ir aptarnaujantį personalą, kiekvieną rytą jiems buvo matuojama temperatūra. Darbo metu vairuotojai dėvėjo kaukes, autobusuose buvo sumontuoti dezinfekcinio skysčio dozatoriai.

Taip pat autobusuose buvo pažymėtos vietos, kuriose keleiviams negalima sėdėti, kad būtų išlaikomas vieno metro atstumas.

Sąlygos – ir puikios, ir nepavydėtinos

Tokiomis sąlygomis Vilniaus „burbule” taip pat gyveno, treniravosi ir žaidė ir Lietuvos rinktinė.

„Viskas vyko idealiai, LKF padarė gerą darbą, viskas buvo sklandu. Keista, bet tokios realijos. Sakau ne pataikaudamas – bendravau su belgais ir čekais. Jie kalbėjo tą patį. Girdėjau, kad ir Danijos treneris gyrė sąlygas”, – sakė Lietuvos rinktinės strategas Darius Maskoliūnas.

Tačiau sportinė „burbulo” pusė rinktinės vyriausiajam treneriui patiko gerokai mažiau.

„Buvome sąlygų įkaitai, nėra ko daugiau komentuoti. Dėl tam tikrų priežasčių kai kurie žaidėjai negalėjo atvykti. Vieną teko keisti prieš pat stovyklą. Darbą sunkino daug priežasčių, kurios nuo manęs nepriklausė. Taip dar nėra buvę. Turėjau šešis naujus žaidėjus ir vos kelias dienas komandai parengti. Tad minimaliai buvo bazinių dalykų, trumpai prisiminėme gynybos sistemas, pasiaiškinome puolimą, nors puolimo schemos žaidėjai gavo anksčiau, kad spėtų patys susipažinti. Tad tik minimaliai viską „pašlifavome”, – žurnalui „Krepšinio namai“ pasakojo D. Maskoliūnas.

Be sirgalių neliko

Griežtas kovos su pandemija protokolas užkirto kelią į areną patekti sirgaliams. Tačiau būdas pareikšti palaikymą savo rinktinei buvo rastas. Vilniaus arena pasipuošė sirgalių vėliavomis, tribūnose išsirikiavo būgnai.

„Norėjome padengti kiek įmanoma daugiau arenos vizualiai – turime prikaupę vėliavų per tą beveik 20 metų palaikymo laikotarpį. Visiems čia tokia nauja patirtis, kai neleidžia žmonių į areną. Stengėmės sudaryti vizualų, matomumo įspūdį. Juk žaidžiame namie. Norėjome, kad jei net ir nebuvo garsinio gyvo palaikymo, kad rinktinė matytų, jog yra palaikoma, ji yra namie”, – pasakojo žinomiausias Lietuvos rinktinės fanas Tomas Balaišis-Sėkla.

Be to, tribūnose buvo ir gyvų sirgalių – tiesa, virtualių, prisijungusių per nuotolį – iš savo namų ir biurų. Pirmą kartą Lietuvoje rungtynės vyko su virtualiais žiūrovais. Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje buvo įrengtas įspūdingas arenos valdomos įmonės „On-Stage“ 4×21 m. dydžio ekranas, suteikęs unikalią technologinę galimybę komandoms matyti juos palaikančius sirgalius.

The post Burbulas – iššūkis ir rinktinei, ir federacijai appeared first on Krepsinio-namai.

Ateinančiais – 2021-aisiais – minėsime 99-uosius Lietuvos krepšinio metus. Iki įspūdingo jubiliejaus bus likę metai. Tikiu, kad juos prisiminsime kaip krepšinio sirgalių sugrįžimo į didžiąsias arenas ir Lietuvos krepšinio pergalių metus. Juk laukia iškart du olimpinės atrankos turnyrai – trijulių ir didžiojo. Pastarąjį patikėta organizuoti Lietuvai.

Vilniuje surengę atrankos į 2022 m. vyksiantį Europos čempionato burbulą, parodėme visam pasauliui, kad turime kompetencijos ir neįkainojamų žmogiškų išteklių organizuoti saugius aukščiausio lygio krepšinio renginius. Iš visų dalyvių sulaukėme tik teigiamų atsiliepimų, o FIBA suteikė teisę surengti dar vieną Europos čempionato atrankos etapą. Esu tikras, kad tai padarysime puikiai.

Per ateinančius metus turime planą baigti antrąjį Krepšinio namų įrengimo etapą. Pirmąjį, nepaisant pandemijos iššūkių, baigėme šįmet – Krepšinio namai jau stovi. Dabar laukia antrasis – kad jie virstų krepšinio istorijos, žinių ir pramogų traukos centru. Prisidėti prie to kviečiu visus, kas neabejingas krepšiniui.

Tai – ne tik parama, tačiau ir galimybė įsiamžinti „Krepšinio legendų” aikštelėje šalia Krepšinio namų. Artėjant Kalėdoms pradėjome gražią tradiciją – padovanoti plytelę žmonėms, kurie myli krepšinį. Lietuvos krepšinio federacijos vardu padovanojau vardinę plytelę Prezidentui Valdui Adamkui.

Noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų tokia dovana yra daugiau nei vienam žmogui arba organizacijai. Tai – dovana visai Lietuvos krepšinio bendruomenei, kuriai ir pastatyti Krepšinio namai.

Savo ruožtu aš, Lietuvos krepšinio federacijos vardu, dėkoju Jums – krepšinio bendruomenės nariams, kurie liko ir lieka su krepšiniu net ir tokiais sudėtingais metais, kokie buvo 2020-ieji.

Jaukių švenčių ir darbingų 2021-ųjų!

LKF Prezidentas

Arvydas Sabonis

The post Sveikiname su gražiausiomis metų šventėmis! appeared first on Krepsinio-namai.

Baigėsi 2020 metų geriausiojo Lietuvos krepšininko rinkimai – „Krepšinio namų apdovanojimai 2020“, kurios pristato degalinių tinklas „EMSI”. Paaiškėjo, kad šis garbingas titulas trečius metus iš eilės skirtas 24 metų 211 cm ūgio Lietuvos nacionalinės rinktinės ir NBA „Indiana Pacers“ klubo žaidėjui Domantui Saboniui.

Šį žinia buvo paskelbta sekmadienį (lapkričio 29 d.) per 2022 metų Europos krepšinio čempionato atrankos turnyro rungtynių tarp Lietuvos ir Belgijos komandų ilgąją pertrauką.

Legendinio Lietuvos centro Arvydo Sabonio sūnus Domantas gimė Portlande (JAV). Jis nuo 2015-ųjų nuolat gina Lietuvos rinktinės garbę. 2017 metais D. Sabonis atsidūrė „Pacers“ ekipoje ir tik savojo ryžto, atkaklumo bei sunkaus darbo dėka tapo vienu jos lyderių.

2020-aisiais Domas tapo tik antruoju lietuviu (po Žydrūno Ilgausko) išrinktu žaisti NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse (vasario 16 d., mačą 157:155 laimėjo mūsiškio atstovaujama LeBrono Jameso komanda).

Tolesnis NBA sezonas D. Saboniui klostėsi permainingai, nes jis dėl traumos buvo priverstas praleisti čempionato tęsinį Orlande.

Nepaisant visko, praėjęs sezonas D. Saboniui buvo įsimintiniausias karjeroje. Jis NBA arenose pelnydavo po 18,8 taško per susitikimą, o aukštaūgis iš Lietuvos pagal atkovotų kamuolių vidurkį – 12,4 – užėmė net penktąją vietą pajėgiausioje pasaulio lygoje.

„Keturias savaites vėl sportuoju ir norėjau tik paskutinį savaitgalį truputį pailsėti prieš sezoną. Man anksti baigėsi praėjęs NBA sezonas, nes Orlande negalėjau žaisti. Gaila. Norėjau, kad naujas NBA sezonas vėliau prasidėtų, kad galėčiau su rinktine būti dabar. Palaikysiu juos ir linkiu jiems pergalių. Labai ačiū. Jau treji metai iš eilės – tai kažkas neįtikėtina! Negalėjau net svajoti, kad taip bus. Ačiū visiems už šitą įvertinimą ir linkiu, kad būtų labai geras sezonas šiais metais“, – iš Havajų savo linkėjimus gausiai Lietuvos krepšinio gerbėjų armijai atsiuntė D. Sabonis.

2020-ųjų geriausiojo Lietuvos krepšininko rinkimuose D. Sabonis aplenkė Marių Grigonį (Kauno „Žalgiris“) ir Joną Valančiūną („Memphis Grizzlies“, NBA).

Rinkimai buvo rengiami jau 13-ąjį kartą. Sulaukta beveik 52 000 krepšinio gerbėjų balsų.

Sekmadienį buvo pagerbta ir antroji grupė laureatų, kurie nugalėjo „Krepšinio namų apdovanojimai 2020. Pristato EMSI” rinkimuose.

Jei pirmoji apdovanojimų lavina daugiausiai atiteko tiems, kurie yra Lietuvos krepšinio ateitis, tai antroji – tiems, kurie tą ateitį daro šviesią.

Geriausia jaunimo trenere šalyje pripažinta Jolanta Martinonienė.

„Vien jau būti tarp tokių pretendenčių man buvo labai didelis laimėjimas. Dabar tai yra  itin didelis įvertinimas, o svarbiausia, kad tą lėmė žmonių palaikymas. Iš tikrųjų  palaikymą jaučiau nuo pat pradžių, kai tik buvo paskelbti rinkimai. Sulaukiau daug sveikinimo žinučių. Žmonės dalinosi, „tagino“ ir ragino balsuoti. Nuo pat pradžių jaučiau palaikymą“, – rinkimų eigą prisiminė krepšinio specialistė.

Paskui lauretę rikiuojasi trenerės Šarūnė Valinskaitė ir Lina Dambrauskaitė.

Geriausiu jaunimo treneriu išrinktas Karolis Abramavičius.

„Įvertinimas, žinoma, yra labai malonus. Pagrindinis džiuginantis dalykas buvo patekti tarp tokių trenerių, kurie dalyvavo šiuose rinkimuose. Tai yra tie keturi žmonės, į kuriuos kažkada lygiavausi ir toliau galiu lygiuotis bei iš jų mokytis. Labai šaunu ir tai džiugina. Kryptingai to galbūt niekada nesiekiau, norėjau savo darbą daryti kuo geriau ir šis įvertinimas suteikia motyvacijos dirbti toliau“, – savuoju pasiekimu džiaugėsi prieniškis K. Abramavičius.

Antrojoje ir trečiojoje vietose liko Edvinas Justa ir Tomas Purlys.

Šiuolaikinio krepšinio neįsivaizduojame be žiniasklaidos atstovų darbo. Balsuotojų nuomone, 2020 metų geriausias Lietuvos krepšinio žurnalistas yra Karolis Tiškevičius.

„Pirmiausia yra labai malonu gauti tokį apdovanojimą, bet reikia suprasti, kad įvertintas yra visas BasketNews.lt kolektyvas. Mes kvietėme savo gerbėjus balsuoti aiškiai sakydami, kad tai balsas ne už K. Tiškevičių, o už visą BasketNews.lt kolektyvą. Jame dirba mažiausiai 10 kietų vyrukų, kurie tą daro ne vien dėl honorarų, o jaučia tam aistrą“, – savo bendradarbiams dėkojo K. Tiškevičius.

Rinkimuose aktyviai palaikomi taip pat buvo Donatas Urbonas (15min.lt) ir Rytis Kazlauskas (LRT).

2020-aisiais rinkimuose atsirado nauja aktuali kategorija – „Geriausias atsakas į COVID 19”. Balsavimo organizatoriai kvietė siūlyti rinkti įvairias su krepšiniu susijusias iniciatyvas, projektus ir idėjas, kurios buvo įgyvendintos pandemijos metu.

Nutarta, kad geriausias atsakas į COVID-19 buvo tinklapio BasketNews.lt kurtas turinys: įvairūs protmūšiai, biržos ir „podcast‘ai“. Portalo vadovas Jonas Miklovas neslėpė, kad jis su kitais BasketNews.lt kolegomis buvo verti šio garbingo apdovanojimo.

„Tai mums reiškia labai daug. Labai smagu gauti tokį įvertinimą. Žinoma, tai yra žmonių ir fanų įvertinimas, galbūt daugiau populiarumo balsas, bet vis tiek smagu. Patys jaučiame, kad esame to verti, nes patiems tai buvo iššūkis sukurti kažką įdomiau. Pasauli buvo ganai stipriai sustojęs. Pirmiausia, tai yra žmonių įvertinimas, kad jiems patinka tai, ką mes darome. Mums taip pat patinka tai, ką mes darome. Toks įvertinimas, į kurį pažiūrėję, galėsime atsiminti tuos beprotiškus 2020 metus”, – teigė krepšinio žurnalistas J. Miklovas.

Tarp pretendentų nugalėti buvo „Hoptrans 3×3“ trijulių krepšinio turnyras ir „Žalgirio“ virtualus bilietas.

Dviejų dalių apdovanojimų renginio pabaigoje už nuopelnus Lietuvos krepšiniui buvo pagerbtas Vidas Mačiulis.

74 metų kaunietis žurnalistas, publicistas ir redaktorius yra puikiai pažįstamas visiems Lietuvos krepšininkams ir didžiajai daugumai šios sporto šakos gerbėjų bei jų mylimas.

Mačiulį labiausiai garsina jau 29-ąjį sezoną Lietuvoje transliuojama jo kuriama nemirtinga laida „Krepšinio pasaulyje”. Lapkričio 29 d. rytą buvo parodyta jau 1166 laidos dalis. O kur dar filmas apie Lietuvos krepšinio superžvaigždę A. Sabonį ir kitimaestro darbai žiniasklaidos fronte.

„Šitas „Krepšinio namų“ apdovanojimas man yra ne už laidas. Tai kaip aš už filmą apie A. Sabonį  „Atėjo… Sabas“ gavau V. Kudirkos premiją, taip galvoju, kad už esamus ir būsimus filmus šį apdovanojimą gaunu avansu. Jei koronavirusas nepalies ir išliksiu gyvas, norėčiau sulaukti Lietuvos krepšinio šimtmečio (2022 metų balandžio 23 d. – krepsinionamai.lt past.) ir savo laidos trisdešimtmečio“, – sau palinkėjo V. Mačiulis.

Svarbų pranešimą visai Lietuvos krepšinio bendruomenei turėjo ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis.

„Šventės jau netoli. Tai noriu pradėti gražią tradiciją – padovanoti plytelę, kuri atsiras „Krepšinio legendų“ aikštelėje prie „Krepšinio namų“. Yra toks žmogus, kuris stebi ir serga už krepšinį praktiškai nuo jo atsiradimo Lietuvoje pradžios. Paprasčiausiai jam, kaip ir daugeliui mūsų, patinka ši sporto šaka. Todėl Lietuvos krepšinio federacijos vardu „Krepšinio legendų“ aikštelėje norėčiau įamžinti Prezidento Valdo Adamkaus pavardę.“

Tuo pačiu A. Sabonis ir LKF pradeda iniciatyvą #padovanokplytele. Jos esmė yra didžiųjų švenčių proga padovanoti krepšiniui neabejingiems asmenims didingą dovaną –įamžinti„Krepšinio legendų ir sirgalių aikštelėje” šalia iškiliausių Lietuvos krepšinio asmenybių ir įvykių. Nusprendęs priimti iššūkį padovanoti plytelę, žmogus ar organizacija ne tik pradžiugina artimąjį, bet tuo pačiu estafetę perduoda kitiems – tam, kad #padovanokplytelę grandinė tęstųsi iki pat Šv. Kalėdų.

„Noriu pakviesti ir jus visus, kuriems patinka krepšinis, padovanoti plytelę sau, artimiesiems, draugams ir taip įsiamžinti „Krepšinio legendųir sirgalių“ aikštelėje. O aš perduodu estafetę #padovanokplytele 3×3 krepšinio asociacijai“, – jungtis prie gražios iniciatyvos ragino A. Sabonis.

Daugiau informacijos apie „Krepšinio legendų ir sirgalių” aikštelę rasite www.parama.krepsinionamai.lt

***

Priminsime, kad lapkričio 27 d. buvo paskelbta, kad geriausia Lietuvos krepšininke išrinkta Gintarė Petronytė.

Geriausių Lietuvos metų krepšininkų ir krepšininkių rinkimai rengiami tryliktąjį kartą.

2008-aisiais geriausiuoju buvo išrinktas Ramūnas Šiškauskas (vyko bendri moterų ir vyrų rinkimai), 2009-aisiais – G. Petronytė ir Linas Kleiza, 2010-aisiais – Sandra Linkevičienėir L. Kleiza, 2011-aisiais Rima Valentienė ir Jonas Valančiūnas, 2012-aisiais – S. Linkevičienė ir J. Valančiūnas, 2013-aisiais – Lina Pikčiutė ir Mantas Kalnietis, 2014 aisiais – G. Petronytė ir J. Valančiūnas, 2015-aisiais – G. Petronytė ir J. Mačiulis.

2016-ųjų metų laureatais tapo pirmąjį kartą geriausiais šalyje krepšininkais išrinkti Mindaugas Kuzminskas ir Kamilė Nacickaitė. 2017-aisiais vėl triumfavo K. Nacickaitė ir J. Valančiūnas, 2018-aisiais geriausiais išrinkti Domantas Sabonis ir K. Nacickaitė, o 2019-aisiais organizuotuose rinkimuose nugalėjo G. Petronytė ir D. Sabonis.

The post Domantas Sabonis trečius metus iš eilės išrinktas geriausiu Lietuvos krepšininku appeared first on Krepsinio-namai.

Už pasirinktus žaidėjus aistruoliai iš vieno įrenginio galėjo balsuoti po vieną kartą per 24 val. Balsus buvo galima atiduoti ir EMSI degalinėse.

2022 metų Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos rungtynių tarp Lietuvos ir Danijos rinktinių ilgosios pertraukos metu buvo pagerbta pirmoji grupė rinkimų laureatų.

Geriausia amžiaus grupės iki 16 metų (U16) krepšininke antrus metus iš eilės pripažinta Lietuvos krepšinio viltis ir neseniai (lapkričio 19 d.) 15-ąjį gimtadienį atšventusi Justė Veronika Jocytė.

Jaunoji Lietuvos krepšinio talentė atstovauja Vilerbano „LDLC ASVEL Feminin“ klubui, jau debiutavo pagrindinėje jo komandoje Prancūzijos čempionate, nesutriko pasirodžiusi aikštėje moterų Eurolygoje ir įsitvirtino Lietuvos moterų rinktinėje.

„Šiaip visą laiką yra smagu būti kažkur pripažintai. Smagu antrus metus iš eilės būti pripažinta geriausia U16 grupėje. Aišku džiaugiuosi, vertinu tai, kad mane išrinko ir džiaugiuosi. Kitąmet manęs vėl laukia U-16 rinkimai, tai reikės bandyt ir kitąmet juos „paimti“, – žadėjo 184 cm ūgio gynėja J. V. Jocytė.

Ji rinkimuose aplenkė Gerdą Raulušaitytę ir Rusnę Augustinaitę.

Vaikinų U16 grupėje rinkimų laurus nuskynė 16-metis 203 cm ūgio kaunietis Paulius Murauskas. Jis šiuo metu gina Kauno „Žalgirio-2“ spalvas. Puolėjas yra tikras siaubas ir bendraamžiams varžovams Eurolygos jaunimo turnyre, ir suaugusiems priešininkams antrojoje pagal pajėgumą Lietuvos Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).

„Man asmeniškai smagu laimėti ir šaunu tai, kad mane išrenka. Per daug to nesureikšminu, neužriečiu nosies ir toliau dirbu. Aš manau, kad paslaptis visada yra darbas, kad ir ką darytum – ar mokykloje, ar treniruotėse, ar šiaip gyvenime. Manau, kad darbas visą laiką padeda tam, ko sieki“, – savo pergalę rinkimuose įvertino P. Murauskas.

Jis konkurencinėje rinkimų kovoje įveikė Kajų Leliuką ir šių apdovanojimų pirmosios laureatės brolį – Roką Jocį.

Merginų iki 18-os metų amžiaus grupėje (U18) 2020-ųjų geriausia žaidėja tapo 17-metė 166 cm ūgio gynėja Audronė Zdanevičiūtė. Ji yra Lietuvos moterų krepšinio lygos naujojo sezono lyderės Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ komandos narė, o neseniai (lapkričio 12 d.) debiutavo ir šalies moterų nacionalinės rinktinės gretose dvikovoje su Serbija.

„Kažkaip nelabai tikėjausi laimėti, nes Urtė Čižauskaitė taip pat yra labai gera ir pajėgi krepšininkė, todėl galvojau, kad šiemet geriausia bus ji. Žinoma, giliau širdyje tikėjau, kad galiu ir aš, nes aš tikrai žinau, jog esu gera žaidėja. Tai reiškia, kad nesusilpnėjau, vis dar esu gera ir žmonės manimi tiki“, – savo triumfą rinkimuose paaiškino A. Zdanevičiūtė.

Ji rinkimų batalijose pranoko savo minėtą U. Čižauskaitę ir trečiąją vietą užėmusią Eveliną Razgutę.

Vaikinų U18 amžiaus grupės kategorijoje rinkimus laimėjo 18-metis 193 cm ūgio vilnietis Augustas Marčiulionis. Jis – Lietuvos krepšinio legendos Šarūno Marčiulionio sūnus.

A. Marčiulionis praėjusį sezoną blizgėjo NKL, o 2020 metų birželio 23 d. pasirašė profesionalo sutartį su Vilniaus „Ryto“ klubu. Ir čia pripažinimas netruko ateiti. Rugsėjo 19 d. tvirto charakterio ir bebaimis gynėjas jau debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Šiomis dienomis A. Marčiulionis buvo pakviestas ir į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę Europos čempionato atrankos kovoms su danais ir belgais.

„Žinoma, visada malonu, kai įvertina ir apdovanoja, bet, aišku, ties tuo nereikia susikoncentruoti. Laimėjau, malonu, bet reikia dirbti toliau. Apie mane, kaip žaidėją, tai dar nieko nepasako. Žinoma, malonu, kai įvertina“, – apie rinkimus sako A. Marčiulionis, kuris ateityje turi galimybę žaisti ir pajėgiausioje pasaulyje NBA lygoje.

Antrojoje vietoje šioje grupėje liko Ąžuolas Tubelis, o trečiasis buvo Dominykas Stenionis.

Merginų iki 20-ies metų grupėje (U20) geriausia Lietuvos krepšininke buvo išrinkta 19-metė 193 cm ūgio vilnietė Justina Miknaitė. Lengvosios krašto puolėjos pozicijoje rungtyniaujanti „Kibirkšties-MRU“ klubo atstovė negailėjo gerų žodžių savo pirmiesiems treneriams.

„Manau, kad kiekvienas toks įvertinimas kažką duoda krepšininkei. Tai tikrai paskatins mane judėti į priekį, siekti savo tikslų ir kilti į aukščiausią lygį. Aš manau, kad prie pergalės rinkimuose prisidėjo visi treneriai, kurie dirbo su manim anksčiau. Tiek Jūratė Cicėnienė, tiek Rolandas Radvila ir visi kiti. Manau, kad tai yra visų indėlis“.

Už J. Miknaitės nugaros rinkimuose liko Simona Visockaitė ir Brigita Sinickaitė.

Vaikinų U20 grupėje pajėgiausiu krepšininku Lietuvoje antrąjį sykį iš eilės paskelbtas Rokas Jokubaitis, kuris „sąskaitą savo indėliams“ jau atsidarė ir Eurolygoje. Beveik prieš savaitę (lapkričio 19 d.) 20-metį šventęs Mažeikiuose gimęs 193 cm ūgio gynėjas, dar 2016 metais pasirašė sutartį su Kauno „Žalgiriu“.

2020-ieji R. Jokubaičiui tikrai įspūdingi: jis ir Karaliaus Mindaugo taurės laimėtojas, ir Eurolygos debiutantas (sausio 24 d. rungtynės su Berlyno ALBA, 97:89, 7 taškai), ir pirmąsyk įtrauktas į Lietuvos vyrų rinktinės gretas (vasario 24 d., rungtynės su Čekija, 104:80, 11 taškų).

„Na, tikrai smagus pasiekimas antrus metus iš eilės laimėti tą prizą. Tai yra paskatinimas dirbti toliau. Noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie balsavo ir manyje kažką mato“, – kalbėjo rinkimų laureatas R. Jokubaitis.

Sakoma, kad krepšinis yra toks žaidimas, kurį lietuviai moka žaisti visais įmanomais būdais. Olimpinėse žaidynėse Lietuva gali turėti ir trijulių krepšinio (3×3) rinktinę, kurios vienas lyderių būtų Darius Tarvydas.

Jis ir tapo geriausiu šios krepšinio atmainos žaidėju Lietuvoje 2020-aisiais. 29 metų 199 cm ūgio D. Tarvydas, kuris yra kilęs iš Švenčionėlių, FIBA pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį (drauge su Ignu Vaitkumi, Vytautu Šulskiu ir Gintautu Matuliu).

Augustas Marčiulionis – geriausias U18 kategorijos krepšininkas | Nuotrauka: Ž.Vingelis

„Visų pirma norėčiau padėkoti fanams, kurie mane palaikė ir balsavo. Tikrai dėkui, Jums. Manau, kad tai daug ką reiškia. Norėčiau dalyvauti olimpinėje atrankoje ir galvoju apie tai. Tikiuosi, kad šis įvertinimas man suteiks pliusų dalyvauti olimpinėje atrankoje ir atstovauti Lietuvai“, – savo ryžto neslėpė Jonavos „Cbet” komandos puolėjas, šį sezoną rungtyniaujantis NKL pirmenybėse.

Antrąją ir trečiąją pozicijas šioje rinkimų kategorijoje užėmė kitas FIBA pasaulio vicečempionas I. Vaitkus ir tradicinio krepšinio Lietuvos žvaigždė Jonas Mačiulis.

Lietuvos moterų krepšinyje geriausios iš geriausiųjų žaidėjos balsavime triumfavo Gintarė Petronytė, kurios įspūdinga karjera trunka jau net 15 metų.

31 metų 193 cm ūgio vidurio puolėja šiuo metu vilki Venecijos „Urman Reyer“ klubo marškinėlius ir 2020 metais su šia komanda jau iškovojo Italijos Supertaurės trofėjų.

„Tiesiog labai noriu padėkoti tiems, kas balsuoja, domisi moterų krepšiniu, dalyvauja visuose rinkimuose ir balsavimuose. Tariu labai didelį ačiū tiems, kurie palaiko, tiki, balsuoja. Norisi daugiau pergalių. Su rinktine jaučiamas pergalių badas, norisi grįžti į elitą. Turime ateinančią jaunąją kartą, kuri jau duoda naudos ir norisi tikėti, kad jos duos dar daugiau. Turiu daug neįgyvendintų svajonių su rinktine ir tikiu, kad mes dar galime kažką pasiekti“, – optimizmo nestokojo nuo 2006 metų Lietuvos rinktinei atstovaujanti G. Petronytė.

Šįkart rinkimuose G. Petronytė nugalėjo koleges Kamilę Nacickaitę ir Laurą Juškaitę.

Sekmadienį (lapkričio 29 d.) Europos čempionato atrankos rungtynių tarp Lietuvos ir Belgijos rinktinių ilgosios pertraukos metu bus paskelbtas geriausias šalies krepšininkas ir pagerbti kiti „EMSI Krepšinio namų apdovanojimų 2020” laureatai.

***

Geriausių Lietuvos metų krepšininkų ir krepšininkių rinkimai rengiami tryliktąjį kartą. 2008-aisiais geriausiuoju buvo išrinktas Ramūnas Šiškauskas (vyko bendri moterų ir vyrų rinkimai), 2009-aisiais – G. Petronytė ir Linas Kleiza, 2010-aisiais – Sandra Linkevičienė ir L. Kleiza, 2011-aisiais Rima Valentienė ir Jonas Valančiūnas, 2012-aisiais – S. Linkevičienė ir J. Valančiūnas, 2013-aisiais – Lina Pikčiutė ir Mantas Kalnietis, 2014-aisiais – G. Petronytė ir J. Valančiūnas, 2015-aisiais – G. Petronytė ir J.Mačiulis.

2016-ųjų metų laureatais tapo pirmąjį kartą geriausiais šalyje krepšininkais išrinkti Mindaugas Kuzminskas ir Kamilė Nacickaitė. 2017-aisiais vėl triumfavo K. Nacickaitė ir J. Valančiūnas, 2018-aisiais geriausiais išrinkti Domantas Sabonis ir K. Nacickaitė, o 2019-aisiais organizuotuose rinkimuose nugalėjo G. Petronytė ir D. Sabonis.

The post Geriausia šalies krepšininkė G.Petronytė: „Turiu daug neįgyvendintų svajonių su rinktine ir tikiu, kad mes dar galime kažką pasiekti“ appeared first on Krepsinio-namai.